Nugaros skausmai: kodėl jie kartojasi ir ką galima pakeisti kasdienybėje?

Nugaros skausmai yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria tiek sėdimą darbą dirbantys, tiek fiziškai aktyvūs žmonės. Vieniems skausmas atsiranda po ilgos dienos prie kompiuterio, kitiems – po didesnio fizinio krūvio, nepatogaus judesio ar ilgesnės kelionės automobiliu. Kartais diskomfortas išnyksta greitai, tačiau pasikartojantys nugaros skausmai jau gali pradėti trukdyti miegui, darbui, sportui ir kasdienei veiklai. https://sveikostuburomokykla.lt/nugaros-skausmai/

Nugaros skausmai nebūtinai reiškia vieną konkrečią diagnozę. Skausmas gali būti jaučiamas apatinėje nugaros dalyje, tarp menčių ar kaklo srityje, būti bukas, tempiantis, maudžiantis arba pasireikšti tik atliekant tam tikrus judesius. Dėl to svarbu vertinti ne tik vietą, kur skauda, bet ir visą žmogaus gyvenimo būdą – kiek jis juda, kaip dirba, ilsisi ir kokį fizinį krūvį patiria.

Kodėl nugaros skausmai dažnai atsiranda palaipsniui?

Ne visada įmanoma prisiminti vieną konkretų momentą, nuo kurio pradėjo skaudėti nugarą. Dažnai problema formuojasi per ilgesnį laiką. Žmogus gali kelias savaites daug sėdėti, mažai judėti, patirti stresą, blogiau miegoti, o vieną dieną pajusti ryškesnį skausmą po visai įprasto judesio.

Tokiu atveju lengva kaltinti būtent tą paskutinį pasilenkimą ar daikto pakėlimą. Vis dėlto prie problemos galėjo prisidėti visas ankstesnis laikotarpis – sumažėjęs fizinis aktyvumas, ilgalaikė statiška padėtis, neįprastas krūvis ar bendras nuovargis.

Kita vertus, nugaros skausmai gali pasireikšti ir fiziškai aktyviems žmonėms. Per greitai padidintas treniruočių krūvis, nepakankamas poilsis ar dažnai kartojami tie patys judesiai taip pat gali sukelti diskomfortą.

Sėdimas darbas – dažnas šiuolaikinio žmogaus iššūkis

Didelė dalis žmonių darbo dieną praleidžia prie kompiuterio. Problema dažnai nėra pats sėdėjimas, o tai, kad vienoje padėtyje išbūnama per ilgai. Net labai gera ergonominė kėdė neišsprendžia situacijos, jeigu žmogus kelias valandas beveik nepakyla nuo stalo.

Ilgai sėdint gali atsirasti kaklo, pečių, viršutinės ar apatinės nugaros dalies įtampa. Vieni žmonės tai pajunta jau darbo metu, kiti – tik vakare. Kartais skausmas sumažėja savaitgalį ar atostogų metu, kai dienos režimas tampa aktyvesnis.

Todėl naudinga reguliariai keisti kūno padėtį, trumpai atsistoti, pasivaikščioti ar atlikti kelis paprastus judesius. Kūnui dažnai naudingesnė pozicijų įvairovė nei bandymas visą dieną išlaikyti vieną „tobulą“ laikyseną.

Ar pakanka vien tik ergonomiškos darbo vietos?

Patogi darbo vieta tikrai svarbi. Monitorius turėtų būti tokiame aukštyje, kad nereikėtų nuolat lenkti galvos, darbo priemonės – lengvai pasiekiamos, o kėdė suteiktų pakankamą atramą. Tačiau ergonomika yra tik viena bendro paveikslo dalis.

Jeigu po darbo žmogus taip pat beveik nejuda, vien darbo vietos pakeitimas vargu ar išspręs visą problemą. Daug daugiau reikšmės gali turėti bendras fizinis aktyvumas, reguliarus vaikščiojimas, jėgos pratimai, mobilumo lavinimas ir tinkamas poilsis.

Dėl to verta vertinti ne vien tai, kaip sėdime, bet ir tai, kaip gyvename visą likusią dienos dalį.

Ką daryti, kai nugaros skausmai kartojasi?

Pirmiausia verta stebėti, kada skausmas atsiranda ir kas jį sustiprina. Galbūt jis pasireiškia po kelių valandų sėdėjimo, po ilgesnės kelionės ar po tam tikros treniruotės. Tokie pastebėjimai gali padėti geriau suprasti situaciją.

Naudinga palaipsniui didinti kasdienį aktyvumą. Nebūtina iš karto pradėti intensyviai sportuoti – dažnai užtenka dažniau vaikščioti, reguliariai daryti pertraukas darbe ir įtraukti individualiai tinkamus pratimus.

Jeigu nugaros skausmai kartojasi ilgą laiką, gali būti naudinga kineziterapeuto konsultacija. Specialistas gali įvertinti žmogaus judesius, fizinį pasirengimą, raumenų jėgą, judrumą ir padėti parinkti tinkamą krūvį.

Kodėl vienas pratimas netinka visiems?

Internete gausu pratimų „nuo nugaros skausmo“, tačiau vieno universalaus pratimo visiems nėra. Žmonės skiriasi amžiumi, fiziniu pasirengimu, ankstesnėmis traumomis, skausmo pobūdžiu ir kasdieniais įpročiais.

Vienam žmogui gali būti naudinga daugiau stiprinimo pratimų, kitam – mobilumo, dar kitam – palaipsnis grįžimas į fizinį aktyvumą. Dėl to individualus vertinimas dažnai padeda išvengti atsitiktinio pratimų pasirinkimo.

Plačiau apie nugaros skausmus, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus galima skaityti Sveiko stuburo mokyklos svetainėje.

Kada nugaros skausmas reikalauja didesnio dėmesio?

Dalis nugaros skausmo epizodų būna trumpalaikiai ir palaipsniui sumažėja. Vis dėlto kai kurių simptomų nereikėtų ignoruoti. Jei skausmas labai stiprus, nuolat didėja, atsirado po rimtos traumos arba kartu pasireiškia tirpimas, ryškus galūnių silpnumas ar kiti neįprasti neurologiniai simptomai, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Skubaus medicininio įvertinimo gali reikėti ir tuo atveju, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimų, karščiavimas ar labai staigus ir neįprastas skausmas.

Daugeliu kitų atvejų svarbu ne visiškai nustoti judėti, o palaipsniui grįžti prie saugaus fizinio aktyvumo. Ilgalaikis gulėjimas ir judėjimo vengimas nebūtinai padeda greičiau atsistatyti.

Nugaros skausmai dažnai susiję ne su viena konkrečia priežastimi, o su visu gyvenimo būdu. Reguliarus judėjimas, tinkamai parinktas fizinis krūvis, dažnesnis kūno padėties keitimas ir profesionalus įvertinimas gali padėti ne tik sumažinti diskomfortą, bet ir geriau suprasti, kaip rūpintis savo nugara kasdien.